įtempti

įtem̃pti, -ia, į̃tempė K; L 1. tr. Mž517, Q50, H157, Sut, N, I, M, LL97,98 Amb, Š, Rtr, KŽ, Pns tiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum J. Įtem̃pti stygas DŽ¹. Įtem̃pti vadžias NdŽ. Įtemptos virvės B. Plaukeliai tik iñtempta, takelis per vidurį Klt. Audeklui įtempti, kad jis audžiant nesusiaurėtų ir negadintų, nelaužytų skieto, buvo naudojamas sprąstis rš. Audeklas eina skersas, iñtempė tą kraštą Klt. Tokį šniūrą į̃tempa pri rąsto Brs. Įtempk raumenis KlK25,54. Gyslas įtem̃pti, išsiręžti BŽ264. Iñtempta karvės lenciūgas tvarte, pasiekė teliokas i žindo Klt. Šriubas sukaliojas ar antem̃pia, ar atleidžia šniūrą Vdn. Dratą įtem̃pia ir užkabina Slm. Dratą į̃tempė an namus Ėr. Juk kumiečiai atvarslus įtem̃ps, anus (arklius) su votegais įkapos Trk. Atsisėdi, koją įremi, pusę kelio laikai vadeles įtem̃pęs Pg. Įtempiamieji skridiniai PolŽ28. Geležtė įtempiama, stipriau priveržiant veržles rš. Drobinį ryzą imk, intem̃pk ir skusk peiliu – bus šarpos Aln. Burės įtemptos baltuoja saulėje ir lengvai linguoja I.Simon. O Jokūbs, strūnas įtem̃pdams, čirškino smuiką K.Donel. Jie savo kilpinį intempė kaip neprietelius BBRd2,4. Lova su drobe įtempta (su baldakimu) R331, MŽ443. Vario trimitais trimitavo, būbnais įtemptais būbnavo RD30. [Varlė] įtempusi kailį kiek vien begalėjusi S.Dauk. Įtempkite kalbos padargus rš. Balsiai vėl atitinkamai, pagal padargų įtempimą, skirstomi į įtemptus, pvz., mūsų ilgieji ė, y, ū, ir neįtemptus, pvz., e, i, u EncVIII1021. Kartais įtemptesnė būna ne balsio pradžia, o jo vidurys ar pabaiga KlbXV33. Zūbus įtempti N. | prk.: Lygiai įtempęs dvasios stygas jis buvo visada ir visur rš. Mes esame iki ribų įtempę vadžias, tobulindami organizavimą ir valdymą rš. Kameroje atsileisdavo įtempti nervai rš. Turi turi intem̃pę, kad negert [degtinės] Klt. ^ Virvė par dau įtempta trūksta VP50. | refl. Š, Ser: Įsìtempė audeklas į vidurį riestuvo rietant J. Laidai labai įsitem̃pę DŽ¹. Ale teip sėdėte sėdžia [pakaruoklis], tik šniūras įsitem̃pęs Grnk. Veršis įsitem̃pęs ant lenciūgo i da tempias Jrb. Ogi nueinam [gurban], tai karvė teip įsitem̃pus, teip įkliuvus vartos Kp. 2. tr. prk. padaryti sudėtingą, painų, keblų, komplikuoti: Santykiai su kaimynais įtempti ligi paskutiniųjų V.Myk-Put. Padėtis šiame pasaulio rajone tebėra smarkiai įtempta sp. Santykiai įtemptì ir nedraugingi KŽ. Rungtynės buvo labai įtemptos sp. Į̃temptas žygis NdŽ. Nuotaika buvo įtempta T.Tilv. Kambaryje buvo įtempta tyla J.Gruš. Mūsų gadynės į̃temptas gyvenimas KŽ. | refl.: Politinė padėtis dar labiau įsitempė rš. 3. tr., intr. LL224, Š, KŽ prk. su(si)kaupti, su(si)telkti, su(si)koncentruoti: Kokį daiktą įtem̃pk ieškoti, ir nerasi, o palengva – rasi J. Taip visi įtemptì, dirbam kaip šunys Rdn. Visas jėgas įtem̃pti NdŽ. Į̃temptas dėmesys NdŽ. Įtempęs valią, jis prisiversdavo kurį laiką apie nieką negalvoti J.Avyž. Visas spėkas įtempti, stengties LL295. Pavakariop kieme arba laukuose įtempdavom klausą – bene išgirsime iš Gudelių būgno garsus V.Myk-Put. Žiūrau akis įtem̃pus i neįžiūrau Plv. Norėdama suprasti, kas buvo Irenos sakoma, turėjo ne tik ausis įtempti, bet ir akimis sekti kiekvieną jos stambių lūpų judesį Pt. Nesuprantamas ilgesys širdį traukia ten, kur protą įtempęs negali pasiekti rš.

įtemptaĩ adv.: Ji pabudo įtemptai besiklausydama, ir grumenimas tikrai tebesitęsė toliau I.Simon. Perbraukė veidą delnu, pastovėjo užsimerkęs, įtempai galvojo J.Dov. Rašė labai įtemptai, kartais pritrūkdamas jėgų, kamuodamasis dėl kiekvienos eilutės ir kiekvieno žodio rš. | refl. I: Darbavaus įsitem̃pusi, kol apsidarbavau Šts. Anstem̃pus klausau ir sarmatinuos klaust, katro žodžio nesuprantu Žl. Kas pradėta, tai reikia įsitempus baigti rš. Sėdime, laukiame, visi truputį įsitempę J.Paukš. Tu per mažai neši, o aš baigiuos įsitempdams! V.Kudir. Su juoj (vyru) tik turėkis ir turėkis instem̃pus (sunku įtikti) Mrc. ║ intr. pajėgti, išgalėti, įstengti: Šoko bėgti kiek tik įtem̃pia BŽ151.

4. tr. įvilkti, įsivilkti: Į tą siaurąją [suknelę] neįtem̃ps – nė krust Trk. | refl.: Vikst vikst trumpiausiu andarokeliu instem̃pus Klt. 5. tr. Q148 sunkiai įnešti, įtraukti, įvilkti: Vos į̃tempiau nešulį, toks sunkus buvo Š. Al kaip tu ją vidun įtem̃psi, tą kiaulę? Mžš. Ant kojų jau pats nebepastovėjo, reikėjo į trobą kaip kokį maišą įtem̃pti Vkš. Kai baigiasi vestuvės, akėčias iñtempia grinčion: sodina svočią išvežt Bgs. Vedė karvę girdyt įsigėręs, į̃tempė karvė senį Nevėžin, tas i nebeišlipė Mžš. | refl. tr. KŽ: Vos įsitempiau ryšulį, toks sunkus surištas Š. 6. tr. jėga, per prievartą įvesti: Seniau tie pravodai: lyg i kokią kaltinykę į̃tempė klebonas, su žvakele eini Mžš. Tą piršlį į obelę įtem̃pę karti Trk. | prk.: Kur velnias tave iñtemė, in šikną, in šikną! (bara vaiką) Azr. | refl. tr.: Temptinai įsìtempė, taip nebūčiu ejusi Krš. Patėvis lyg replėmis suspaudė jį už alkūnės ir tempte įsitempė į vidų J.Marc. 7. tr. šnek. įtraukti, įjungti: Añtemptas darban labai buvo žmogus Dl. Tegul jį šaut tokį darbą: visąlaik žmogus tik iñtemptas ir iñtemptas Pv. | refl.: Kad įsìtempė barties, tai be muštynių nesiskyrė Mžk. Jau aš į tą darbą įsitem̃pęs ir dabar nesunku Ss. 8. tr. šnek. sunkiai nešant nuvarginti: Dikčiai į̃tempė rankas, kol partęsėm iš girios anuos medžius Plk. Nekrauk tiek buvių, labai įtem̃ps rankas Plk. 9. refl. išsitiesti, pasitempti: Einu susirietęs ar įsitem̃pęs Sug. Jis įsitempė it styga, laukdamas brolio atsakymo rš. 10. tr. pastiprinti, paryškinti (balsą): Tėvas kalba toliau vienodu, įtemptu balsu V.Bub. | refl.: Tėvo balsas įsitempė, suvirpėjo, tačiau jis susivaldė V.Bub. 11. intr. Bsg vilkinti, uždelsti: Su darbais įtem̃psma į žiemą Krš.

◊ ãkys į̃temptos (kam) labai nori, laukia: Ãkys tai karvei į̃temptos bėgti pri tų žolių Skdv.

bùrną įtem̃pti; MŽ, MŽ¹118, N supykti.

\ tempti; anttempti; aptempti; atitempti; įtempti; ištempti; nutempti; patempti; partempti; pertempti; pietempti; pratempti; pritempti; raztempti; sutempti; užtempti